Klaidinanti reklama: kas tai ir kaip jos išvengti?
Reklama yra viena pagrindinių priemonių, skatinančių vartotojų pasirinkimus ir formuojančių įmonių įvaizdį. Deja, konkurencijos spaudimas neretai paskatina kai kurias bendroves pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokie atvejai ne tik pažeidžia teisės normas, bet ir mažina visuomenės pasitikėjimą verslu.
Klaidinanti reklama – tai tokia reklama, kuri pateikia melagingą, neaiškią ar neišsamią informaciją, dėl kurios vartotojas gali priimti neteisingą sprendimą. Siekiant jos išvengti, svarbu užtikrinti, kad visa reklamoje pateikiama informacija būtų pagrįsta, patikrinama ir nepaliktų dviprasmybių, galinčių suklaidinti vartotoją. Straipsnyje plačiau aptarsime klaidinančios reklamos ypatumus.
Kokią reklamą vadiname klaidinančia?
Klaidinanti reklama – tai tokia reklama, kurioje pateikiama neteisinga, neaiški, dviprasmiška arba neišsami informacija, dėl kurios vartotojas gali būti suklaidintas ir priimti sprendimą, kurio kitu atveju priėmęs nebūtų. Apgaulinga reklama pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus ir vartotojų teises, nes trukdo priimti pagrįstus sprendimus apie prekes ar paslaugas. Dažniausiai ji apima melagingus teiginius apie:
Prekių savybes, kainą, kokybę, kiekį ar kilmę;
Nuolaidas, akcijas ar garantijas;
Paslaugų teikimo sąlygas, rezultatus ar poveikį;
Kitų įmonių produktus ar reputaciją.
Klaidinančios reklamos pavyzdžiai
Kaip jau minėjome, jeigu reklama skelbia melagingus teiginius apie prekių savybes, nuolaidas, paslaugų teikimo sąlygas ar poveikį, tai yra klaidinanti reklama. Pavyzdžiai, kuriuos pateikiame žemiau, apima skirtingas situacijas, todėl turėtų padėti geriau suprasti netinkamos reklamos ypatumus:
Šaltinis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Šioje reklamoje akcentuojama, kad nuolaida čiužiniams galioja ribotą laiką, t.y. iki 2024.11.28. VVTAT tyrimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, nes tos pačios nuolaidos buvo taikomos visada. Tai reiškia, kad įmonė: a) pateikė klaidinančią informaciją apie prekių kainas; b) naudojo netikrą laikmatį, skubindama vartotojus priimti sprendimą dėl pirkimo.
Šaltinis: Agro Bitė
Populiarioje „Circle K“ reklamoje buvo skelbiama, kad dyzelinas su HVO yra saugus ir pranašesnis už dyzeliną su RRME. VVTAT duomenimis, reklamos teiginiai sudarė klaidingą įspūdį apie kuro savybes, nes buvo lyginamos kuro žaliavos, o ne galutiniai produktai. Deja, reklamoje tai nebuvo pakankamai išsamiai atskleidžiama. Priešingai, nagrinėjamais teiginiais buvo kuriamas įspūdis, kad lyginami būtent galutiniai produktai.
Šaltinis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
„MemberShop“ internetinėje svetainėje esančioje reklamoje buvo pateiktas kainų palyginimas su gamintojo rekomenduojama mažmenine kaina taip, kad vartotojams galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, jog prekėms taikoma nuolaida, nors realios nuolaidos nebuvo. VVTAT nustatė, kad toks pateikimas neatitiko Reklamos įstatymo nuostatų ir galėjo suklaidinti vartotojus.
Pasekmės ir atsakomybė už klaidinančią reklamą
Už klaidinančios reklamos skleidimą gali būti skiriamos baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Baudų dydžiai priklauso nuo pažeidimo masto, dažnumo ir padarytos žalos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ar Konkurencijos taryba gali įpareigoti nutraukti klaidinančią reklamą. Dažniausiai taip pat prašoma paskelbti paneigimą arba paaiškinimą, kad ankstesnė reklama buvo apgaulinga.
Tačiau žala nėra vien finansinė. Klaidinanti reklama tiesiogiai kenkia įmonės reputacijai, nes vartotojai, sužinoję apie neteisingos informacijos pateikimą, praranda pasitikėjimą prekių ženklu. Toks nepasitikėjimas dažnai išlieka net ir po to, kai apgaulinga reklama pašalinama. Be to, verslo partneriai, tiekėjai ar investuotojai gali pradėti vengti bendradarbiauti su įmone, kuri yra laikoma nepatikima. Ilgainiui reputacinė žala gali turėti didesnį poveikį nei piniginė bauda – mažėja pardavimai, klientų lojalumas ir konkurencingumas rinkoje.
Kaip išvengti klaidinančios reklamos?
Patarimai vartotojams, kaip atpažinti klaidinančią reklamą:
Įvertinkite, ar reklamoje pateikiami teiginiai yra pagrįsti faktais, ar tik pažadais;
Atsargiai vertinkite žodžius „nemokamai“, „ribotas laikas“ ir pan., nes dažnai tai būna dirbtinis spaudimas pirkti;
Palyginkite informaciją su kitais šaltiniais, pvz., vartotojų atsiliepimais;
Atkreipkite dėmesį į smulkesnį šriftą ir pastabas, nes jose gali būti slepiamos esminės sąlygos.
Patarimai įmonėms, kaip išvengti klaidinančios reklamos:
Įsitikinkite, kad visos reklamos formuluotės yra aiškios, tikslios ir patikrinamos;
Prieš skelbdami reklamą, dokumentuokite visus faktinius įrodymus, pvz., sertifikatus, kainų palyginimus ir pan.;
Nenaudokite teiginių, kurių neįmanoma objektyviai patvirtinti („unikalus“, „geriausias“ ir pan.);
Reguliariai peržiūrėkite reklamos turinį, kad informacija būtų atnaujinta ir atitiktų realybę;
Mokykite darbuotojus apie atsakomybę už klaidinančią reklamą ir teisės reikalavimus.
Klaidinanti reklama – kur kreiptis?
Visų pirma, išsaugokite įrodymus, kuriuose matoma klaidinanti reklama. Kur kreiptis – priklauso nuo konkrečios reklamos daromos žalos. Paprastai pirmiausia rekomenduojama susisiekti su pardavėju ar paslaugos teikėju. Pateikite skundą raštu, paaiškindami, kuo reklama klaidina ir kokios pasekmės iš to kilo. Jei atsakymas netenkina, galite kreiptis į VVTAT arba Konkurencijos tarybą. VVTAT nagrinėja vartotojų skundus dėl klaidinančios reklamos, neteisingos komercinės praktikos ar nesąžiningų sutarčių. Skundą galite pateikti elektroniniu būdu VVTAT sistemoje. Į Konkurencijos tarybą kreipkitės tuo atveju, jei klaidinanti reklama pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus ar kenkia kitoms įmonėms.
Taigi, kaip galite matyti, ilgainiui klaidinanti reklama griauna vartotojų pasitikėjimą ir pačios įmonės patikimumą. Kad pavyktų to išvengti, reklamos kampanijas reikia planuoti ir įgyvendinti profesionaliai bei atsakingai. Čia svarbų vaidmenį atlieka reklamos turinio kūrimo paslaugas teikiančios įmonės, pvz., „ForAds“. Mes kuriame skaidrų, tikslinį, faktais pagrįstą turinį, padedantį pasiekti turimus tikslus be vartotojų klaidinimo.
